Iš spalvotų minčių akmenėlių
Sudėlioju kelius – labirintus,
Klimpsta kojos į kvarcinį smėlį,
O svajonėmis sninga ir sninga.
Iškerojo paparčiai laukymėj,
Gręžia bitės į avilius medų,
Man ramunę balčiausią nuskynei,
Laukuose jos birželis nerado.
Ir už tai tau be galo dėkinga –
Dėmesys šildo žvarbstančią sielą,
Tik ramunė... lyg lašas sutirpo
Paskutinę vasarvidžio dieną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-07-04 17:01:07
vasara, o svajonėmis sninga???
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-07-01 09:58:46
Toks šviesus ir šiltas. Ir dar saldus -gręžia bitės į avilius medų :-)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-01 09:26:27
Gražus dėkojimas už sningančias svajones.
Anonimas
Sukurta: 2012-07-01 09:08:38
Gražus padėkojimas)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-07-01 07:21:24
Gražiai vertinamas ir dėmesys, ir ramunės žiedas; laikinas momentas, bet lieka įsimintinas, kartais guodžiantis... Klimpsta kojos į kvarcinį smėlį, / O svajonėmis sninga ir sninga... > visa ramunių pieva prieš akis:) geras priešpastatymas.
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2012-07-01 02:49:54
Sutirpo, o koks rezultatas? Myli?
Anonimas
Sukurta: 2012-06-30 22:47:10
Tegul nevysta ramunės gyvenime:) Jausmingai...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-06-30 22:40:41
Klimpsta kojos į žiedlapių sniegą
O svajonėmis sninga ir sninga.
Vartotojas (-a): valerijaaa
Sukurta: 2012-06-30 22:36:06
jautrus...
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-06-30 22:34:18
Labai gražu.