Iš spalvotų minčių akmenėlių
Sudėlioju kelius – labirintus,
Klimpsta kojos į kvarcinį smėlį,
O svajonėmis sninga ir sninga.                    

Iškerojo paparčiai laukymėj,
Gręžia bitės į avilius medų,
Man ramunę balčiausią nuskynei,
Laukuose jos birželis nerado.

Ir už tai tau be galo dėkinga –
Dėmesys šildo žvarbstančią sielą,                          
Tik ramunė... lyg lašas sutirpo                    
Paskutinę vasarvidžio dieną.