Pelkėjame birželiais, rausvom žvaigždynų dulkėm.
Liūčių prisiminimais, jonais, sugulusiais į pievas.
Nesu daugiau nusidedanti, nei nusidėjėlis –
nekaltinki, jei kaltę savo man buvai prijunkęs.
Akių gelmėj primaišęs drugio mėlio
svaigsti, svaigsti ir vis galvoji – maža...
Kiek daug tavęs ilgėjos laumių pribuvėjos,
bet vis tebekarpai širdžių virkšteles?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-07-12 22:52:57
yra gerio, bet pabaigą reikėtų tvarkyti del rimo
Anonimas
Sukurta: 2012-07-09 11:49:23
per silpna pirmojo paskutinė eilutė, aišku kirčiavote virkšTEles, bet pati pabaiga - puiki. Labai geras (iš esmės) tekstas!
Anonimas
Sukurta: 2012-06-29 19:01:33
Gražu)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-06-29 10:26:27
Birželio liūtys. Ir svaigulys, ir toks lyg truputį priekaištas, išraiškiai, paskutinė eilutė labai originaliai nuskamba.
Nesu daugiau nusidedanti, nei nusidėjėlis – skatina susimąstyti.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-29 09:17:46
Patiko - nesu daugiau nusidedanti...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-06-29 06:37:32
...vasaros spalvos...raiškiai ir jausmingai...