Santrauka:
Neseniai mano poeziją pavadino baroko ir dabartinės stilistikos mišiniu :)
Aš esu aksominė dama prie baroko raštuoto langelio,
Plėšau žiedlapius rožės ir negyvą paveikslą kuriu –
Man nereik telefono be išpuošto plaštakėm ragelio
Ir taviškių šnekų, sudėtų iš trumpų sakinių.
Gal galėtum priklupt ir kalbėti tik tam, kad skambėtų,
Pasikviesti į ložę, išklotą džiovintais klevais,
Ar sugrot apie žemę, kadaise taip naiviai žadėtą.
O gal „Giesmę giesmių“ paskaitytum slogiais vakarais.
Man taip gera liūdėt, kai suoliukai tarytum iš vaško
Ir nakties daugiažvakė tiesiog mirguliuoja skliautais —
Tiktai kiek įkyrokai aksominę suknelę aptaško
Negalvojantys paukščiai, pakilę skraidyti rytais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-06-22 02:24:34
Paskutinės dvi strofos privertė šyptelėti. Ach, tie negalvojantys paukščiai... :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-21 23:05:05
tikrai barokinis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-21 19:52:58
Barokinis paveikslas labai ryškus... ir gyvas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2012-06-21 13:31:05
žavi melancholiška nostalgija ir
labai elegantiška suknelė
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-06-21 13:18:59
panašu, kad bandoma sukurti ryškų paveikslą; tačiau klasikinis kalbėjimas ir visi įvaizdžiai atrodo kiek nutolę skaitytojo realybės. Žinom, kažkada taip buvo, bet dabar ne. Gal dėl to, kad sunku atrasti kažką sau, šis eilėraštis giliau neužkabino manęs
Anonimas
Sukurta: 2012-06-21 11:27:07
Toks vaizdingai gražus...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2012-06-21 09:49:21
Dainingai - gražu :)