Nebūtų man birželio ir vasaros nebūtų,
Jei nesvaigintų sodo jazminai.
Palinkusi šaka baltom akelėm žiūri,
Kad žydi ji, kaip žydi smilkiniai.
Akimirkai sugrįžta mano metai,
Visi pavasariai susirenka kartu,
Truputį gal sutrikę, gal nustebę,
Kad buvusių kadais nepamirštu.
Kas man ruduo, jo darganotos dienos,
Kitais sapnais tą laiką gyvenu,
Juose matau, kad stoviu, ir ne vienas,
Tarp kvepiančių sodelio jazminų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-19 23:43:41
ak tie jazminai...labai jie gražūs, kaip ir atsiminimai...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-06-19 12:14:33
Smagu, kad ne vienas
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-19 08:20:24
Taip ir pakvipo aplinkui — tiesiai iš eilučių.
Tokie šilti ir švelnūs jausmai.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-06-19 00:28:33
Įkėliau ir paveikslėlį "Jazminai".