Nebūtų man birželio ir vasaros nebūtų,
Jei nesvaigintų sodo jazminai.
Palinkusi šaka baltom akelėm žiūri,
Kad žydi ji, kaip žydi smilkiniai.

Akimirkai sugrįžta mano metai,
Visi pavasariai susirenka kartu,
Truputį gal sutrikę, gal nustebę,
Kad buvusių kadais nepamirštu.

Kas man ruduo, jo darganotos dienos,
Kitais sapnais tą laiką gyvenu,
Juose matau, kad stoviu, ir ne vienas,
Tarp kvepiančių sodelio jazminų.