Kai lietūs lyja, prisiminimai lanko
Ir nejučia į savo sodą sugrįžtu,
Ryški mėlynė skleidžiasi per dangų,
Man pilna kraitė pribyra obuolių.
Tarsi paveikslai neregėto krašto
Per nuotraukas sugrįžta senos dienos -
Išdilęs skausmas vėlei duonos prašo,
Atklydęs pas mane per dobilienas.
Magnolija, didingai karūnuota,
Apipinta rožynais ir čiobreliais...
Prarastos dienos, vasaros parduotos,
Nubudintos pakirdusių paukštelių.
Kai lietūs lyja, siela iškeliauja
Į mano sodą - pamirštą ir apleistą...
Po lašą lietų surenku į saują
Ir mintimis tapau nedylantį paveikslą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-16 22:58:03
gražus tas sodas...liks iki paskutinės akimirkos atmintyje
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-06-16 20:51:41
Šiltas nostalgijos lietus...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-06-16 19:51:52
...nostalgiškai skamba...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-06-16 10:11:38
Pas autorę matau parašytas miestas Londonas. Ten to tikrai nerasi...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-06-16 09:21:47
Ryški mėlynė skleidžiasi per dangų,
Man pilna kraitė pribyra obuolių.
Šviesūs prisiminimai visada ilgalaikiai...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-16 06:42:16
Ak, tie prisiminimai... Ypač lyjant. Šiltas eilius.