Kai lietūs lyja, prisiminimai lanko
Ir nejučia į savo sodą sugrįžtu,
Ryški mėlynė skleidžiasi per dangų,
Man pilna kraitė pribyra obuolių.

Tarsi paveikslai neregėto krašto
Per nuotraukas sugrįžta senos dienos -
Išdilęs skausmas vėlei duonos prašo,
Atklydęs pas mane per dobilienas.

Magnolija, didingai karūnuota,
Apipinta rožynais ir čiobreliais...
Prarastos dienos, vasaros parduotos,
Nubudintos pakirdusių paukštelių.

Kai lietūs lyja, siela iškeliauja
Į mano sodą - pamirštą ir apleistą...
Po lašą lietų surenku į saują
Ir mintimis tapau nedylantį paveikslą.