Kuriant save, reikia kantrybės ir atlaidumo.
Kas rytą skalauju plaukus dilgėlėm,
Po dalelę bandau išskobti tobulą kūną –
Jūros dumbliai dailina liemenį,
Oda sugera Rytų aliejų, lanksčios rankos atveria dykumos poras.
Jausti ore išdžiūstantį lietų.
Eiti pajūriu ir eiti truputį greičiau nei žmonės,
Kuriems nereikėjo gedėti ar gėdytis slystančio laiko.
Saugotis būti pažintai arba atpažintai.
Mano paauglė dvasia nesutinka kalėti vienutėje.
Bėgu į šiltus kraštus, keliauju laivais ir lėktuvais,
Jie džiovina rankų odą, bet įstengia aplenkti oro duobes –
Tuos metus, kada mane kūrė kiti.
________________________________________
Aš – sena moteris.
Sugrįžtu į pavargusį kūną – savo amžiną būstą.
Karštų jūrų ir žvilgsnių bangas prisišauksiu, kada panorėjusi,
O prabudusi rasiu ant stalelio papuošalą,
Derantį karalienei.
Vynas
2012-06-15 21:15:16
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-06-20 13:44:33
Tikras perlas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-06-16 10:29:08
Sakyti gerai būtų negerai, nes čia kaip eilutė, taip ir perlas. Beje, perlas dar ir ta prasme, kad jis giliai kriauklėje - pirmiausiai privalu ją atidaryti...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-06-16 07:42:28
Santūri išmintis. Iškalbingai ir vaizdžiai nuo... iki. Savitai ir įdomiai. Patiko.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-06-15 21:41:47
Mano paauglė dvasia nesutinka kalėti vienutėje./
...kupinas intrigos :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-15 21:22:18
Vau!.. Ir labai ačiū!