Kuriant save, reikia kantrybės ir atlaidumo.
Kas rytą skalauju plaukus dilgėlėm,
Po dalelę bandau išskobti tobulą kūną –  
Jūros dumbliai dailina liemenį,
Oda sugera Rytų aliejų, lanksčios rankos atveria dykumos poras.
Jausti ore išdžiūstantį lietų.
Eiti pajūriu ir eiti truputį greičiau nei žmonės,
Kuriems nereikėjo gedėti ar gėdytis slystančio laiko.
Saugotis būti pažintai arba atpažintai.
Mano paauglė dvasia nesutinka kalėti vienutėje.
Bėgu į šiltus kraštus, keliauju laivais ir lėktuvais,
Jie džiovina rankų odą, bet įstengia aplenkti oro duobes –  
Tuos metus, kada mane kūrė kiti.
________________________________________
Aš – sena moteris.
Sugrįžtu į pavargusį kūną – savo amžiną būstą.
Karštų jūrų ir žvilgsnių bangas prisišauksiu, kada panorėjusi,
O prabudusi rasiu ant stalelio papuošalą,
Derantį karalienei.