Atvirų durų kiaurymės,
graudžiai tuščios palangės,
atplyšusi vėjalentės
daina...
Senam mažyčiam vienkiemy
tebegyvena laikas,
apsamanojus praeitis,
veidrodžio šukė
dar saugo
paskirtą buvimą
mylėjusius-kentusius
veidus,
ir kurpaitė!.. viena...
gal septynmetės mergaitės...
Už kiurstančių durų,
kur įaugusios pėdos,
į molio plyšelį
bitės suneša medų,
kad laikas gyventų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-06-14 22:54:52
...įtaigus ir tikras...
Anonimas
Sukurta: 2012-06-14 21:31:57
Labai jautru ir taip vaizdinga...
Anonimas
Sukurta: 2012-06-14 13:31:39
patiko pabaiga.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-06-14 11:50:02
Nuslydo žvilgsnis graudžiai ir su ilgesiu...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-06-14 11:46:45
pabaiga sužavėjo. OK
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-06-14 10:17:47
už kiurstančių durų
įaugusios pėdos -
molio plyšely medus
gyvena laikas --- atplyšusioj vėjalentės dainoj... patraukė prisėsti:)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-06-14 08:31:08
Tik pavažiuok giliau į pakraščius,Taip ir degina širdį užkalti langai, namai be durų,prisiminimai.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-06-14 07:55:32
Toks jautrus, ramus liūdesys, o gal ilgesys...