Atvirų durų kiaurymės,
graudžiai tuščios palangės,
atplyšusi vėjalentės
daina...

Senam mažyčiam vienkiemy
tebegyvena laikas,
apsamanojus praeitis,
veidrodžio šukė
dar saugo
paskirtą buvimą
mylėjusius-kentusius
veidus,
ir kurpaitė!.. viena...
gal septynmetės mergaitės...

Už kiurstančių durų,
kur įaugusios pėdos,
į molio plyšelį
bitės suneša medų,

kad laikas gyventų...