Atveri širdį – pavasaris.
Liepos žydi po langais,
limpa sakais žalios akys —
medaus turėsim šį rudenį.
Sankryžoj ištiesia ranką
kažkoks nepažįstamas vaikis,
gilzę trisdešimt aštunto
į saują ženklu nuleidžia
ir mykia žodžius žeidžiančius,
lyg ne tau, apie šūvį.
Ir nustriksi žaisdamas,
ant pirštų galų viena koja,
o tu palieki stovėti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-06-12 16:18:12
antra dalis pasirodė stipresnė, palieka savitą įspūdį: nesileidžiant į smulkmenas skaitytojui atveriamos tam tikros perspektyvos
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-12 10:23:17
Kažkaip įdomiai atverti tie keliai...