Santrauka:
Eilėraštis apie kumeliuką ir aušrą
Ak ir vakaras! Skambantis vakaras!
Debesų rankovės žvaigždėtos.
O ant kalno – saulėlydžio pakuros
Šieno kupetos dega iš lėto.
Tiesia ranką saulėlydis man –
Aš poetas, bet aš – ir vagis!
Išvarysiu šių girių vilkams
Savo kaimo vilnones avis.
O! paklaus manęs upė šalta,
Ko toks linksmas ir įžūlus.
Ir tu neliūdėk niekada,
Mėnuli, kvaily išdidus!
Juk prieš rytą šion žemėn rausvon,
Kai žara savo rūbus paskleis,
Kėkštams miegant, visai paslapčiom
Kumeliukas iš pievų ateis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-09-11 14:58:19
Šiltas eiliukas. Kartais pasiilgstu būtent tokios dvasios darbelių.
Anonimas
Sukurta: 2005-04-14 13:42:27
iš pavadinimo atpažįstu autorių.
ar ir šitas yra VILNONĖJE?
:
Sukurta: 2005-04-13 12:19:01
Neblogas apie debesų rankoves ir degančias kupetas. Bet visumoje sukomplektuotas ne itin muzikaliai : tai jaučiu, tai nejaučiu... Vietomis darbas perseklus, manau :)
:
Sukurta: 2005-04-13 12:12:03
Oho, kokie darbai. :) Visi posmai patiko išskyrus trečią, jis toks truputi atsiskiriantis, toks lengvesnis ir ne tokios nuotaikos. O šiaip vaizdiniai super, metaforos super. Kažkas riečiasi link net jau iki Lyrikos. :)Lauksiu daugiau tokių darbų. ;)