Ilgiau negu maniau,
Bet atkakliai vis laukiau
Ir suvokiu galop,
Kad ir poezijoj kaip pasakose būna –
Jau daug dienų, kai jos eilėraštį skaitau,
O pasilieka kaip ore pakibusi neįveikta tvirtovė –
Ne lyg iš debesies, ar net vaivorykštės spalvų,
Bet siela alkana ir siunčia žinią
Dar kartą paskaityt „Atsiprašau“.
Vėl išgirstu, kaip stingstu nežinioj,
Vis nesuprasdamas, kam šito reikia –
Išėjo Harker, Dievas priėmė į dangų,
Anapilis nudžiugęs, kad poetė,
Bet iš tiesų – atsiprašau!
Antai, po Žalią Žolę vaikščioja ir gieda,
Pati pavirtus žolele:
Harker:
– Šok, jei skauda
Griežiu kaip girnomis dantim –
Nejau manai, kad šokt nemoku?
Jeigu ne taip gerai, kaip tu
Vis tiek ateik...
Tavo jaunystėje buvau prieš daugel metų,
Tačiau prašau –
Paduoki ranką,
Pašoksiu, kaip tada...
Harker:
- Eik, jei griūni
Griūnu?
Atleisk. Jau pasitaiko,
Bet niekuomet nebuvo taip, jei kito akys mato.
Užmiršk ir niekuomet daugiau neatsimink.
Manyk – vaidenosi.
Duok ranką ir... bėgte iš ten,
Kur griūvantį mane matei.
Taškenas Trakų ežerai
Ir džiūgauja jaunystė negalvodama,
Kad ji neamžina.
O būna, ir liga
Kaip pašinas į kūną lig širdies įauga.
Harker:
- Jei matai, geriau apak!
Nematau.
O gal tik sugebu nepasakyti
Ir nežinoti, kad ir ryt kitaip nebūsią...
Pailsėk, žolele,
Nelengviausioje žmogaus lemtyj.
Ligi šiol maniau, kad tu eilėraštį kuri:
„ tylą buką savo juoku
tartum deglu tu uždek“
Štai kodėl abudu šokam,
Štai kodėl išėjome į kelią,
Kai atrodo, reikia griūti...
Noris, žmonės, pasakyti jums –
Gera su gražiais ir mums gražiems pabūti.
Harker:
eik atgal, nors reik į priekį
Žinoma, atgal, atgal...
Lig motinos krūtų, jų pieno,
Lig lopšio,
Paniekinę senas tiesas ir netgi tą –
Į šitą upę neįbrisi antrąkart.
Harker:
jei springsti
žodžius nuryk,
pastovėk, jei trokšti bėgti.
Nespringstu, nuryt nereikia,
Bet dabar sustojus, paklausyki ir manęs –
Kai ne tau žvakutė dega,
Tai eilėraštį, parašiusį Tave,
Po velnių, pati skaityk!
Harker:
verk, sapnuok,
paleisk pavėjui
tas eiles, kurios pasmaugs...
tegu sau ramiai
parėjęs
iš dienos
jų nesulauks.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-06-08 11:07:19
eilės smaugia ir paleistos pavėjui - pasiveja. Niekur nedingsite nuo Dievo apdovanojimo :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2012-06-07 20:26:17
kas dieną stebinate vis daugiau. ŽAVU. b ū k i t e.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-07 13:54:06
Kiekvieną kartą skaitau eiles apie Harker ir susimąstau: juk jaunystėje ne apie tokius dalykus kalbama, ne apie tai svajojama ir tas minčių brandumas priverčia nulenkti žemai galvą...Tai gyvenimas su galinga sielos stiprybe.Dar kartą lenkiu galvą pasakytiems žodžiams.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-06-07 11:24:12
Ta ir yra POEZIJA