Harker (5)

Ilgiau negu maniau,
Bet atkakliai vis laukiau
Ir suvokiu galop,
Kad ir poezijoj kaip pasakose būna –
Jau daug dienų, kai jos eilėraštį skaitau,
O pasilieka kaip ore pakibusi neįveikta tvirtovė –
Ne lyg  iš debesies, ar net vaivorykštės spalvų,
Bet siela alkana ir siunčia žinią
Dar kartą paskaityt  „Atsiprašau“.

Vėl išgirstu, kaip stingstu nežinioj,
Vis nesuprasdamas, kam šito reikia –  
Išėjo Harker, Dievas priėmė į dangų,
Anapilis nudžiugęs, kad poetė,
Bet iš tiesų – atsiprašau!
Antai, po Žalią Žolę vaikščioja ir gieda,
Pati pavirtus žolele:

Harker:
– Šok, jei skauda

Griežiu kaip girnomis dantim –
Nejau manai, kad šokt nemoku?
Jeigu ne taip gerai, kaip tu
Vis tiek ateik...
Tavo jaunystėje buvau prieš daugel metų,
Tačiau  prašau –
Paduoki ranką,
Pašoksiu, kaip tada...

Harker:
- Eik, jei griūni

Griūnu?
Atleisk. Jau pasitaiko,
Bet niekuomet nebuvo taip, jei kito akys mato.
Užmiršk ir niekuomet daugiau neatsimink.
Manyk – vaidenosi.
Duok ranką ir... bėgte iš ten,
Kur griūvantį mane matei.
Taškenas Trakų ežerai
Ir džiūgauja  jaunystė negalvodama,
Kad ji neamžina.
O būna, ir liga
Kaip pašinas į kūną lig širdies įauga.  

Harker:
- Jei matai, geriau apak!

Nematau.
O gal tik sugebu nepasakyti
Ir nežinoti, kad ir ryt kitaip nebūsią...
Pailsėk, žolele,
Nelengviausioje žmogaus  lemtyj.
Ligi šiol maniau, kad tu eilėraštį  kuri:

„ tylą buką savo juoku
tartum deglu tu uždek“


Štai kodėl  abudu šokam,
Štai kodėl išėjome į kelią,
Kai atrodo, reikia griūti...
Noris, žmonės, pasakyti jums –
Gera su gražiais ir mums gražiems pabūti.

Harker:
eik atgal, nors reik į priekį

Žinoma, atgal, atgal...
Lig motinos krūtų, jų pieno,
Lig lopšio,
Paniekinę senas tiesas ir netgi tą –
Į šitą upę neįbrisi antrąkart.

Harker:
jei springsti
žodžius nuryk,
pastovėk, jei trokšti bėgti.


Nespringstu, nuryt nereikia,
Bet dabar sustojus, paklausyki ir manęs –
Kai ne tau žvakutė dega,
Tai eilėraštį, parašiusį Tave,
Po velnių, pati skaityk!

Harker:
verk, sapnuok,
paleisk pavėjui
tas eiles, kurios pasmaugs...
tegu sau ramiai
parėjęs
iš dienos
jų nesulauks.
Pelėda

2012-06-07 11:09:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2012-06-08 11:07:19

eilės smaugia ir paleistos pavėjui - pasiveja. Niekur nedingsite nuo Dievo apdovanojimo :)

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2012-06-07 20:26:17

kas dieną stebinate vis daugiau. ŽAVU. b ū k i t e.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-06-07 13:54:06

Kiekvieną kartą skaitau eiles apie Harker ir susimąstau: juk jaunystėje ne apie tokius dalykus kalbama, ne apie tai svajojama ir tas minčių brandumas priverčia nulenkti žemai galvą...Tai gyvenimas su galinga sielos stiprybe.Dar kartą lenkiu galvą pasakytiems žodžiams.

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-06-07 11:24:12

Ta ir yra POEZIJA