Pasaulis sminga
Kryžiumi į žolę.
Minkšta ji –
Stipriai nesužeis.
Kai žmonės kris
Ir jų pavidalai
Sugrįš į molį,
O dangų užgesins
Paauglystės aitvarai.
Ir vienas liksi
Dar akivaro neradęs.
Tavęs sulauks bedugnė –
Lyg mamos akis.
Į sekretą sugrįžęs
Jausies pirmapradis,
O virš pasaulio –
Alkanai, skausmingai lis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2012-06-07 20:08:13
Visi nuo pavasario Vaivos eilėraščiai gražūs, jų grožio nemenkina ir lemia ne tai, kad eiles dar galima tobulinti. Daug minčių nelinksmų, link tylos, rezignacijos, bet vis nepalieka jausmas, kad autorė laukia lyg pumpuras, per žingsnį nuo džiaugsmo.
Lyg ne savam laike, lyg ne tarp tų draugų. Gal tik poezijoj taip.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-06-06 09:29:16
Į sekretą surinktos gilios mintys.
Anonimas
Sukurta: 2012-06-06 05:38:52
išties- tuose vaikystės sekretuose- visas pasaulis...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-06 00:19:56
tiek daug pasakyta įdomiais vaizdiniais