Pasaulis sminga
Kryžiumi į žolę.
Minkšta ji –
Stipriai nesužeis.

Kai žmonės kris
Ir jų pavidalai
Sugrįš į molį,
O dangų užgesins
Paauglystės aitvarai.

Ir vienas liksi
Dar akivaro neradęs.
Tavęs sulauks bedugnė –
Lyg mamos akis.

Į sekretą sugrįžęs
Jausies pirmapradis,
O virš pasaulio –
Alkanai, skausmingai lis.