Kiek daug žvaigždžių!
Net milijardai jų nesutalpina.
Ir vis dėlto galėtų dar sutilpt daugiau.
Sustojo kelias prie pat mano kojų.
Pats sau, bet džiugiai pamąstau:
Kiek daug kelių!
O kiek dar daug jų būsią sutalpintų,
Nes begalybėje juk
būsimo daugiau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2012-06-02 12:47:50
Begalybėje nebūnant būsimo daugiau...
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2012-06-02 12:15:16
Paprastas ir džiaugsmingas, ir tiesiog... gražus.
Ir kiek išminties paskutinėje eilutėje...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-02 11:13:47
Gražiai lietus pakomentavo, bet tai ir yra varomoji jėga- eiti pirmyn
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2012-06-02 01:20:55
O, kaip gražiai išreikštos nesvetimos mintys. Ir kaip ta begalybė iš tiesų galvą kvaršina. Turbūt tam tikru atžvilgiu geriau mokėti tik iki trijų skaičiuoti, kuo daugiau žinai tuo sunkiau gyventi. Kai žinai tokius žodžius kaip: "begalybė", "nėra neįmanomo", "visata", "Dievas", "kelių milijonai ir tavo visi" belieka tik sėdėti ir rašyti, nes pasirinkęs vieną neteksi kito, nes kažko išsiaiškinti negali, bet vis tiek aiškiniesi. Mmm. Turbūt trumpai tereikėjo parašyti, kad patiko.