Ji visada iškėlus galvą
Ir žiūri tiesiai į akis.
Net mintimis nepameluosi,
Be žodžių viską išskaitys.
Nepasiguos, kad tėvas skriaudė
Ir vėl neparnešė algos.
Paslėpus ašarą skaros kamputy,
Į kelią lauknešėlį suvynios.
Ilgai boluos skara prie klevo,
Išlydinti į didmiestį vaikus.
O kaip žinot be galo gera,
Kad grįžtant skara
Ir klevas pamojuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-06-02 11:30:58
labai, labai šiltas kalbėjimas
Anonimas
Sukurta: 2012-06-01 10:22:36
per daug skaru ir truputi ritmika nuvaziavo
o visa kita good
Anonimas
Sukurta: 2012-06-01 09:19:06
Jauku, nuoširdu
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2012-06-01 09:03:21
Nuoširdžiai apie mamą... ypač patiko pirmas posmelis :)