Santrauka:
Važiuoja ir važiuoja artimieji....
Neskaitau jau poetų — per daug apsiniaukę vokai,
Per dažnai ištuštėjus erdvė atkartoja žodžius —
Jie vis rašo ir rašo keisčiau apie tai ir ne tai,
Apie kiemą ir namą, bemieges naktis ir sapnus,
Apie ankantį akmenį, snaigių drėgnąsias giesmes
Ir raudojantį vaiką prie avilio, pilno medaus —
O juk rieda greiti traukiniai — pasiliekame mes —
Jie išsiveža žmones, kurie su mumis neuogaus,
Be kurių sutrupės šuliniai ir benamių šunelių daugės,
Ir visai negraudins dabartinių dainų turinys.
Neklausysiu poetų — per daug ištuštėjo erdvės,
Kai pilkšvi traukiniai — pats tikriausias eilių kratinys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2012-06-04 01:23:21
Jautri tema. Labai patiko.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-05-31 19:02:01
Išsiliejo tai, kas viduj kaupėsi... Stipru ir tikra.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-05-30 23:29:31
Net suspaudė širdį...O ką gi daryti kai ateities nematai? Tai ir bastaisi po pasaulį be savo tikrosios vertės
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-05-30 23:21:07
super!
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-05-30 22:56:53
Skausminga tiesa, jausmingas eiliavimas, patiko.