Paskendo akys raštų margume
Dangaus melsvai raudono kilimo —
Jį audė saulė debesų fone,
Kol debesys stakles sudilino.
O sielą virpino keista nata:
Nors mudu netoli saulėlydžio,
Nurausti jei dar tektų nejučia,
Aš to raudonio — nesigėdinčiau.
Naktie, retų akimirkų nevok —
Kol esam nuotolio mes atskirti,
Žvaigždėm nusėtą kilimą paklok,
Kad bent sapne pabūtume arti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-05-30 23:07:17
tokie šilti sielos virpesiai...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2012-05-30 21:12:01
Labai gražus.
Anonimas
Sukurta: 2012-05-30 18:07:23
Lyriškai ir gražiai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-05-30 12:41:58
Su malonumu perskaičiau vidurinį posmelį.
Jaukūs jūsų eilėraščiai.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-05-30 09:27:37
Nuraudimas - puošia. Labai švelnu ir lyriška.