Paskendo akys raštų margume
Dangaus melsvai raudono kilimo —
Jį audė saulė debesų fone,
Kol debesys stakles sudilino.

O sielą virpino keista nata:
Nors mudu netoli saulėlydžio,
Nurausti jei dar tektų nejučia,
Aš to raudonio — nesigėdinčiau.

Naktie, retų akimirkų nevok —
Kol esam nuotolio mes atskirti,
Žvaigždėm nusėtą kilimą paklok,
Kad bent sapne pabūtume arti.