Pasaulis – keista priešybių sistema. Egoistas būtinai sutinka altruistą, nekenčiantis – mylintį, pesimistas – optimistą. Visada įsimylime turinčius tas savybes, kurių negalime pakęsti. Egoistas pasidalina širdies tuštuma – ir gimsta artumas, nekenčiantis pasidalina neapykanta – ir kaip gėlė pražysta meilė, pesimistas pasidalina baime – ir kaip paukštė sparnus išskleidžia viltis.
Į meilę kelias akmenuotas...
Sykį sutikau žmogų. Jis pasakė: „esi saugi – nematomi priešai tavęs nebepuola“ ir „Mažojo princo“ pasakos žodžiais pridūrė: „Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji“.
Tada supratau: mus jungia šiluma, kuri nekaitina kaip saulė ir nedegina kaip ugnis. Ji žiauresnė nei pragaras ir teisingesnė nei dangus – ji paverčia į dulkes už baimę ir neištikimybę ir skraidina ant sparnų už drąsą ir valią mylėti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-05-29 13:58:18
Šviesios mintys. Tik nesutinku su kai kuriais teiginiais: šiluma... Ji žiauresnė nei pragaras... Šiluma yra šiluma, ji šildo, ramina... bet neiššaukia tokių stiprių emocijų...