Nužydėjusios saulės pažiro
Debesėliais po margas pievas,
Ir iš rūko marškų išniro
Basakojis Sekminių Dievas.
Gal tai sapnas, o gal tikrovė,
Bet mačiau, kaip šaltinis ištryško,
Kur mazgojo pavargusias kojas
Tas Dievulis iš protėvių miško.
Atsiduso laukus apžiūrėjęs,
Gyvulėlius švelniai paglostė
Ir palaimino vasaros vėju
Kaip plačiausiu dievišku mostu.
Ir toks šventas man buvo tas rytas,
Kai jis žengė rasota pieva.
Pažiūrėkit — štai liko brydė
Kur nuėjo Sekminių Dievas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2012-07-28 22:54:29
..Man jis kernagiškai dainingas...sveikinu
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-05-27 23:01:52
šviesi šventė, kaip ir eilės
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-05-27 20:13:50
Puikiai.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-05-27 17:19:56
Prasminga
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-05-27 15:48:54
Gal tai sapnas, o gal tikrovė,
Bet mačiau, kaip šaltinis ištryško
Tikrovė it sapnas. Eilėraštis - šventinė dovana ...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-05-27 14:56:58
Gražus Sekminių rytas. Mielas eil.