O aš sakyčiau ayvirkščiai: kad ir koks teisingas, niekada nebūsi teisus - visada atsiras teisesnių, nors ir neteisingų...

Prie taurės tiesa su teisingumu sulygtų... :)

Et, atrodo net ir išimčių nepripažįsti...
Taigi, kad ir skurdi ta kleboniška, bet vis tiek geriau, kaip nieko. Tikiuosi, kad supratai, ką čia kalbu?
Būk drūtas!..

Va, matai Pranuci, Tavo teisingumas, drįstu teigti, nebus tiesa.
Tiesa — bendrybė, prievarta, įsisąmoninta būtinybė.
Teisingumas — nuorodą į individualybę, į asmens būseną,
kuri niekaip ir niekada netampa TIESA.
„Tavo tiesa, - sako Jošua Poncijui Pilotui, - kad skauda dantį."
Ar pasauliui Poncijo Piloto danties skausmas taps tiesa?
Tiems, kuriems skauda dantį — taip, o kuriems „širdį“? Pamysliki prie taurės
Juk šią „tiesą“ vienas žino, o kitas patiria.
O taurė, apie kurią kalbi - ji teisinga, bet ne tiesa. Būk, Brolau.

Kiekvieno tiesa - pro asmeninę prizmę...

Dėl NIEKADA neskubėkim...
Bet ir dabar jau žinoma, kad ne prie kleboniškos, o prie tikros taurės aš visuomet tesingas.

Taip.