Taip elegantiškai šalia tipena laikas,
Neleidžia, apsiglėbus dangų, skrist.
Nepaisyt gali jo tik mažas vaikas,
Dar begalybę prieš akis turįs.
Kas kartą vis brangesnės dienos tampa,
Suvokti tenka, kad visai mažai
Šalia išliko tų, kur tiesia ranką
Ir padeda tada, kai paprašai...
Tipena priekyje labai brangi minutė,
Likimo vingiai tvinksi smilkiniuos.
Suabejoji – argi gali būti?
Gyvenimai – greituose traukiniuos.
Liepa
2012-05-21 11:36:45
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pienių Bitė
Sukurta: 2012-05-21 22:17:18
Man kiek skysta :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-05-21 21:49:21
Geros mintys, su nostalgijos prieskoniu :)
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-05-21 17:45:50
Geras tekstas. Tik paskutinėj eilutėj rašyčiau "greituosiuos", vien dėl skambėjimo :)
Vartotojas (-a): Leonas
Sukurta: 2012-05-21 13:27:10
Trumpai, bet sodriai- liuks...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-05-21 11:59:15
o man atrodo, kad ne mažam vaikui, bet subrendusiam žmogui su kiekvienais metais atsiveria vis gilesnė begalybė:)
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-05-21 11:41:46
Fantastiškai.