Nojaus žmonos atsiminimai

Atmenu: sėdi kamputy ir drožia.
Kažin ką niūniuoja,
Pašonėj boluoja lenktašonis laivas.
Kartkartėm trakšteli
Džiūdamos pušinės lentos.
Kvepia sakais ir lietum.
Ir taip ištisas savaites.
Nustojo maisto, kalbos,
Apleido vyriškas priedermes.
Žilas toks, liesas, sukukęs,
Prakvipęs žaibu ir vandeniu.
Tą savaitę, kai tvenkėsi debesys,
Parodė, ką drožęs: visų po du.
Lietaus kvapas lipo prie odos.
Kai pirmą kartą prapliupo,
Dirbtuvėse jo nebebuvo.
Kalbama, kad išplaukė su dailidės sūnumi
Medžioti sieliūkščių.
Aiškiaregė

2012-05-19 11:02:58

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-05-19 14:43:42

Vaizdinga kalba, palietė gyvenimo būtis ir prasmė...

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2012-05-19 12:01:18

Ooo. Super.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2012-05-19 11:11:42

Taip, drebulė - ne spygliuotis... Reikėtų pakeisti.
Bet eilėraštis įtraukė. Įdomus savo mintimis...

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-05-19 11:08:50

Pirmą kartą ,o metų jau daug, girdžiu kad iš drebulės sakai bėgtų.