Atmenu: sėdi kamputy ir drožia.
Kažin ką niūniuoja,
Pašonėj boluoja lenktašonis laivas.
Kartkartėm trakšteli
Džiūdamos pušinės lentos.
Kvepia sakais ir lietum.
Ir taip ištisas savaites.
Nustojo maisto, kalbos,
Apleido vyriškas priedermes.
Žilas toks, liesas, sukukęs,
Prakvipęs žaibu ir vandeniu.
Tą savaitę, kai tvenkėsi debesys,
Parodė, ką drožęs: visų po du.
Lietaus kvapas lipo prie odos.
Kai pirmą kartą prapliupo,
Dirbtuvėse jo nebebuvo.
Kalbama, kad išplaukė su dailidės sūnumi
Medžioti sieliūkščių.