Migla tiek prisodrinta kvapo žydėjimo,
Kas noris ją stverti alkano kąsniais.
Iš krūmo kiekvieno gegutės linkėjimai
Net kumpą karšinčių padaro žvalesnį.
Per kiemą eini lyg pakliuvęs į Rojų -
Palaimintas augti, lietučio pakrapytas,
Nušvitusios mintys savaime rikiuojasi,
Kai takas nuklotas vainiklapių skepetom.
Kas žingsnis, kas tvinksnis jauti kaip šaknyjiesi
Gyventi geismu it pakirdus velėna,
Kaip tirštas žydėjimas budina ilgesį -
Ko vertas net Rojus, jei vaikštom po vieną?
Ir sieloj it pumpuras skleidžias laukimas,
Tave išpurenęs kaip vagą derlingą.
Atlėgsi, nirimsi tik tą apkabinęs,
Kuriam šitam Rojuje mylimo stinga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2012-05-18 07:55:33
Nieko čia nestinga, gražu.
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-05-18 01:05:43
"Kas noris"? Gal čia turėtų būti "Kad noris"? "Nirimsi"---> "nurimsi"? Pataisyti?
Tikrumu tekstas dvelkia, ačiū
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2012-05-18 00:16:58
Jausmingas, paprastas, primena tai, kur nesu...
Vartotojas (-a): Vėjas
Sukurta: 2012-05-17 22:09:22
Maksimaliai gerai.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-05-17 20:38:15
Brandūs ir svarūs žodžiai.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-05-17 16:03:10
Žydėjimo sodrumas, minčių brandumas verčia ne tik perskaityti, bet ir pamąstyti. Antroje eilutėje tikriausiai spustelėta ne ta raidelė, mano supratimu, turėtų būti kad.