Tądien sąrėmy laiko sustings geležinkelių žiotys,
Atsiverdamos vangiai užgimt tam, kas laukt nebeišgali.
„Aš turbūt prakeikta,“ inkš diena „negaliu išnešioti
tavo kelio atgal.“. Žiovaus gatvės, o nuojautų viršsvoris
Šers per kojas mėšlungiu ir kantriai stebės ar nestabteli
Ašaroti langai atsigręžt, nusispjovę į prietarus.
Tavo profilio linija slys nekalti pasimatymai.
Ją galėčiau nupiešt... Nors tikriausiai daugiau negalėčiau.
Nuo tvorų iki sienų ištys ir šypsosis makabriškai
Išskalbtų nosinaičių girliandos. Kupe. Šešios trisdešimt —
Neišvengiamai juodu ant balto įspausta — gimtadienis
Mano benkarto ilgesio, Vilniau, naujagimio ilgesio.
Pelkė
2012-05-10 10:04:35
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-05-21 22:41:00
Gražus eilėraštis. Dar ir į Vilių kreiptasi. :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2012-05-12 12:48:20
įklampinantis. giliau nei traukinio langas. iš vidaus...
Anonimas
Sukurta: 2012-05-10 14:47:50
Cinkt! Į dešimtuką. Ir...žodžių nebėra...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-05-10 14:20:28
Sužmogintos detalės labai įtaigia parinktos, viskas tiesiog "ištekėję". Žaviuosi.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-05-10 14:13:25
Klampu, kaip ir dera Autorei (Pelkei:)
Iš gelmių.
Anonimas
Sukurta: 2012-05-10 12:28:41
Patiko.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2012-05-10 10:10:57
super super. esu sužavetas, primine Archangelo ritmiką, geraja prasme, žinoma.