Žinau —
Skubėt nereikia, bet skubu.
Visi juk šitaip, net pasakę,
Kad oi, kiek daug dienų
Krūtinėje širdis mažytė plaka,
Todėl tepailsi, tebūna jai ramu.
Bet — ne.
Atsikvepiu ir vėl stuksiu,
Skaičiuodamas žingsnius kelionės,
Net stebisi sutikę žmonės:
Kam reikia šitaip atkakliai
Lazda į Dievo langus belsti!
Išties — kam reikia?
Bet vis tiek pirmyn,
Kol šitaip mažą širdį skauda...
Beje, langams ir lazdai — ne mažiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-05-09 13:58:25
Brandus kūrinys, teisingas.
Anonimas
Sukurta: 2012-05-08 15:53:22
nevaryk Dievo į medį, geriau su lazda per langus
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2012-05-08 12:21:04
„Belski ir bus atidaryta“, berods, taip šventraščiai teigia — skauda, vadinasi — esi — pirmyn, nes grįžti kelių nėra, dar niekas neišrado, o atmintis — palikę draiskalai akimirkų belaikių. Debesis ganau ir gera man šioje belaikėje akimirkoje būti. Ar nudžiugins atverti langai ir durys, o lazda — keleivio įrankis belaikis.