panaikinti

Arti mirties mirties nebematyti.
Ir dėbsoma anapus galbūt išplėstom žvėries akim.
„Valandų knyga“ R. M. Rilkė
Vertėjas A. Šliogeris

vėl pablūdo obelys ir vyšnios
byra byra žiedlapių rasa
kieno ir kam taip dosnios įsčios
už skaidrų mirksnį savimi grąža

čia viskas netvaru netikra
užgęsta nemerdėję žaibai
sparnus išsiaugina vikšras
kad taptų mirksnyje liepsna

žinau lede viltis užgęsta
skaudulys lig gyvasties šaknų
šaknis išrauna daikto esmę
į patvorį nusviedžia klaiku

po šitiek dvasinių striptizų
iš gelmių ligi skaisčios žvaigždės
už pastangas toks menkas prizas
meiliai kirminas tyloj krebždės

spektaklis baigtas be reprizos
herojus nejautrus ir nebylys
gražbylys paskelbs siurprizą
prasmingas buvo bet kvailys

vis vaikėsi kažką kas žeidžia
kas ne žemės o dangaus tiesa
kažkas lyg su pele pažaidžia
ir užšauna velkę TAU gana

iš anapus Edeno sodų
žybtels stiklo akimis tamsoje
tarsi aukštojo dangaus sagos
MAN nepasiekiama pilnatve