Pakeliui 11
panaikinti
Arti mirties mirties nebematyti.
Ir dėbsoma anapus galbūt išplėstom žvėries akim.
„Valandų knyga“ R. M. Rilkė
Vertėjas A. Šliogeris
vėl pablūdo obelys ir vyšnios
byra byra žiedlapių rasa
kieno ir kam taip dosnios įsčios
už skaidrų mirksnį savimi grąža
čia viskas netvaru netikra
užgęsta nemerdėję žaibai
sparnus išsiaugina vikšras
kad taptų mirksnyje liepsna
žinau lede viltis užgęsta
skaudulys lig gyvasties šaknų
šaknis išrauna daikto esmę
į patvorį nusviedžia klaiku
po šitiek dvasinių striptizų
iš gelmių ligi skaisčios žvaigždės
už pastangas toks menkas prizas
meiliai kirminas tyloj krebždės
spektaklis baigtas be reprizos
herojus nejautrus ir nebylys
gražbylys paskelbs siurprizą
prasmingas buvo bet kvailys
vis vaikėsi kažką kas žeidžia
kas ne žemės o dangaus tiesa
kažkas lyg su pele pažaidžia
ir užšauna velkę TAU gana
iš anapus Edeno sodų
žybtels stiklo akimis tamsoje
tarsi aukštojo dangaus sagos
MAN nepasiekiama pilnatve