Aš vidurnakčiais mėgstu stebėti žvaigždes,
Kai apnuogintą odą liečia šaltis besvoris.
Tas juslingas pasaulis virpa taip arti manęs,
Tačiau čia aš esu svetimkūnis...

-.-

Žvelgiu į begaliniam vandenyne plūduriuojančias žvaigždes,
Kurios nebyliai šnabžda apie pasaulio grožį.
Aš klausiu ir savęs, ir šios akimirkos keistos,
Kodėl, kiekvieną kartą rytas žudo šį ramybės pojūtį?..

-.-

Tarp obelų šakų panirus mano siela,
Čia taip tamsu, tačiau jaučiu, pavasaris alsuoja..
Aš užsimerkiu, tačiau blakstienomis jaučiu,
Jis man įrodymui, baltą, trapų sniegą dovanoja.