Kad susivokčiau ko many mažai, ko daug:
Pilnatvės ar kasdienės monotonijos,
Kol neaptvėriau sielos teritorijos
Ir vartams raktas nenukaltas, nebelauk -
Ateiki nuojautos išmindžiotu taku,
Tuomet atgis jau tapę blukūs sakiniai.
Nors šičia susitikę buvome seniai,
Juk dar meni, kaip lauktą svečią sutinku.
............................................................
Nustojo lyti nenuvargstantis lietus.
Ateisi? Vyšnios tau žiedais barstys takus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-05-18 11:57:26
Labai mielas ir šiltas
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2012-05-07 22:03:16
Mintis - gerai.
Eufonija - reikia dar šlifuoti. Bandykite garsiai skaityti, gal girdėsis slenksčiukai.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-05-06 22:50:02
Nuojauta kužda tiesą...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-05-06 16:11:32
kaip gali neateit taip šiltai kviečia
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-05-06 15:28:06
Artimi man jūsų kūriniai savo mintimis...
Vartotojas (-a): Varna mėlynagė
Sukurta: 2012-05-06 13:28:15
patiko
Anonimas
Sukurta: 2012-05-06 11:23:06
Gražiai jautrus kvietimas...