Nuojautos taku

Kad susivokčiau ko many mažai, ko daug:
Pilnatvės ar kasdienės monotonijos,
Kol neaptvėriau sielos teritorijos
Ir vartams raktas nenukaltas, nebelauk -
Ateiki nuojautos išmindžiotu taku,
Tuomet atgis jau tapę blukūs sakiniai.
Nors šičia susitikę buvome seniai,
Juk dar meni, kaip lauktą svečią sutinku.
............................................................
Nustojo lyti nenuvargstantis lietus.
Ateisi? Vyšnios tau žiedais barstys takus.
Eiliuotoja

2012-05-06 10:35:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2012-05-18 11:57:26

Labai mielas ir šiltas

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2012-05-07 22:03:16

Mintis - gerai.
Eufonija - reikia dar šlifuoti. Bandykite garsiai skaityti, gal girdėsis slenksčiukai.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-05-06 22:50:02

Nuojauta kužda tiesą...

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-05-06 16:11:32

kaip gali neateit taip šiltai kviečia

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2012-05-06 15:28:06

Artimi man jūsų kūriniai savo mintimis...

Vartotojas (-a): Varna mėlynagė

Sukurta: 2012-05-06 13:28:15

patiko

Anonimas

Sukurta: 2012-05-06 11:23:06

Gražiai jautrus kvietimas...