Mes lyg du vandens lašai –
Tik many saulutė žėri,
O tavy – šviesos mažai –
Bėga debesų šešėliai.
Nustriksėjo per laukus
Vėl pavasaris prabudęs
Baltas – žiedlapių lietus.
Byra – vyrių senos rūdys.
Jau išspardytos kielės
Nusiyrė kloniais lytys.
Kiek žibuoklių pakelėj
Mėlyniau kas dieną žydi!
Upeliukas vis linksmiau
Veidrodėly saulę gaudo,
O žvirbliukai vis dažniau
Į lizdelį neša šiaudą.
Skrypia lieptas – per sunku. –
Skaudžiai stuburą jam gelia...
Vis po pora, vis – po du, -
Gali dūsaut ant takelio!
Kai kitiems kažko mažai,
Mes vis tiek abu laimingi!
Nors man širdį sudaužai, -
Viens kitam mes – reikalingi!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-05-17 12:25:37
Labai mielas ir šiltas darbas
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-05-07 07:57:28
Upeliukas vis linksmiau
Veidrodėly saulę gaudo
Atrodo, kad įkvėptas šio saulėto upeliuko:) Toks lengvas rimavimas kupinas vaikiškos dvasios ir žaismės.
Pavasariškai džiugus:)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-05-06 09:52:51
Skaidrus, šiltas žodžių lietutis... :)