„Į tavo sveikatą...“ — kreipiuosi į atspindį savo.
Pabiurę orai. Aš viena su savim, prislėgta.
Tave išlydėjau, ir vėjai naktiniai pagavo
Pavasario rytą, pavertusį mano žiema.
Kasdienė būtis pasitraukė į nuošalę kelio,
Ir maišto liepsna įsidegus negali sustot.
Kodėl visa tai nugarmėti be skausmo negali?
Juk žvakės šviesoj nebeliko man noro aukot
Už sielą paklydusią, traukiančią lieptais. Taip gelia...
Nuliūdęs dangus tebebarsto lašais į stiklus.
Šią liūdną ir šaltą, pavargusią naktį bedalę:
„Į tavo sveikatą...“ Aš lauksiu, jausmai kol nubus...
spika
2012-05-03 08:43:04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-05-04 19:52:19
Vilties kibirkštėlė išvaduos iš melancholijos... Sklandu, nuoširdu.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-05-03 21:23:29
Skausmingas apmąstymas... bet ir į sveikatą labai tinka.
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2012-05-03 18:44:43
Viena ir į sveikatą. Nelabai gerai
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-05-03 15:37:34
Apmąstymai su vienatvės atspindžiais
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-05-03 15:12:50
Pabiurę orai.. Bet tai juk laikina...
Būkit sveika... :)
Anonimas
Sukurta: 2012-05-03 13:04:30
ir vis tiek... tai Gyvenimas...
Jausmingai, nors gelia...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-05-03 10:18:19
Į sveikatėlę!