Sukas laiko rate pasiklydę jausmai.
Sukas, sukas, sustoti negali.
Dengia taką migla ir šiurena lengvai
Mintys žalio gegužio ir klevo...
Tuoj bus rytas. Aušra išsiskleidus laisvai,
Vos prabudus, pažėrė į žemę
Visą pluoštą šviesų ir rasų spinduliais
Buria laukiančiai dienai. Ką lemia?
Žydrą tolį, spalvas, tarsi pūkas lengvas
Ir pražydusią bąlančią ievą?
Tiesias vingis pakrantės, ten sutikome mes
Meilę – mūsų svajonę ankstyvą...
Sukas metų rate ir širdis, ir jausmai.
Laikas stoja. Tik kelias trumpėja.
Liūdna man. Pasakyk... Nesakyk, nors žinai...
Glosto ateitį nerimo vėjai...
spika
2012-04-30 11:35:52
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-04-30 19:20:48
Kiek čia daug tikrumo. Labai jaudinanti pabaiga.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2012-04-30 17:31:16
,,Glosto ateitį nerimo vėjai" - taip paprasta ir labai žogiška.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-04-30 17:19:08
Gražiai išsukta, dar gražiau užbaigta. :)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-04-30 16:54:26
Pavasariniai kerėjimai su žinojimu, kaip bus... Labai gyvybingai, įtraukia ir patiki tokiais jausmais. Taip lengvai rimuojate.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-04-30 13:34:56
Pati gražiausia vieta:
Laikas stoja. Tik kelias trumpėja.
Liūdna man. Pasakyk...Nesakyk, nors žinai...
Glosto ateitį nerimo vėjai...
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-30 13:15:59
Gražus tekstas, gal man tik trečios strofos ketvirtoji eilutė kiek kliuvo... :)