Sukas laiko rate pasiklydę jausmai.
Sukas, sukas, sustoti negali.
Dengia taką migla ir šiurena lengvai
Mintys žalio gegužio ir klevo...

Tuoj bus rytas. Aušra išsiskleidus laisvai,
Vos prabudus, pažėrė į žemę
Visą pluoštą šviesų ir rasų spinduliais
Buria laukiančiai dienai. Ką lemia?

Žydrą tolį, spalvas, tarsi pūkas lengvas
Ir pražydusią bąlančią ievą?
Tiesias vingis pakrantės, ten sutikome mes
Meilę – mūsų svajonę ankstyvą...

Sukas metų rate ir širdis, ir jausmai.
Laikas stoja. Tik kelias trumpėja.
Liūdna man. Pasakyk... Nesakyk, nors žinai...
Glosto ateitį nerimo vėjai...