Nešuosi aš tylą delne,
Einu naktyje klykdama,
Ir maišosi žemė dangus,
Daugiau jau Tavęs nebebus.
Kvatojas raudonas mėnulis,
O žvaigždės išlietos danguj.
Keistam šiam pasauly be rėmų
Esu aš paskendus rūke.
Nereikia manęs čia ieškoti,
Nereikia nė laimės daugiau,
Tik tylą atgniaužus suprasiu,
Ko trokšta širdis vieniša.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vaja
Sukurta: 2012-04-29 21:30:51
Dar tikrai reikėtų padirbėti. Dangui ----> danguj. Pataisau šią klaidelę.
Tarsi bandoma gaudyti ritmą įvairiai dėliojant žodžius, bet tai atrodo dirbtinokai. Patarčiau tiesiog daugiau skaityti geros poezijos, pajautimas ateis palaipsniui. Šiaip gerai, kad stengiamasi kurti gan gyvus vaizdinius vietomis :) Sėkmės :)
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2012-04-29 09:28:24
Tyla padeda išgirsti...
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-04-28 21:49:48
Jausmas...