Tyla klyksme
Nešuosi aš tylą delne,
Einu naktyje klykdama,
Ir maišosi žemė dangus,
Daugiau jau Tavęs nebebus.
Kvatojas raudonas mėnulis,
O žvaigždės išlietos danguj.
Keistam šiam pasauly be rėmų
Esu aš paskendus rūke.
Nereikia manęs čia ieškoti,
Nereikia nė laimės daugiau,
Tik tylą atgniaužus suprasiu,
Ko trokšta širdis vieniša.