Nuo vaikystės į dangų žiūriu.
Tobulai vėjas valdo teptuką.
Akvarelė ryškiausių spalvų.
Kaip jam vaizdų nepritrūko?
Ir ko tik ten nemačiau —
Kareivėlių, meškiukų ir tankų.
Žvelgė rūstūs indėnų veidai.
Mariom plaukė piratų laivai.
Rūko dūmas pirmos cigaretės.
Valtele yrės meilė pirma.
Šviesiaplaukės, kasas išsipynę,
Nuogos prausėsi ryto rasa.
Aukštą pušį, suolelį baltą.
Sėdim dviese žili žili.
Ne namą — pilį didžiausią,
Ir aruodai pilni pilni.
Keitės metai, keitės vaizdai.
Vėl matau kareivėlius ir tankus.
Akvarelė pastelės spalvų.
O, aukščiausias, net balsą girdžiu:
Kur dingai?
Vaikai parvažiavo — pasitik,
Piemenie debesų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-04-27 13:44:38
Yra riktų skyryboje, eilėdaroje, bet baigiamasis prasminis akordas stiprus:
Kur dingai?
Vaikai parvažiavo, –
Pasilik, piemenie debesų...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-04-26 21:40:07
Ir užsisvajojai...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-04-26 15:49:40
Tiek mažas, tiek senas.. Turinys svajingas, rasta sklandi pabaiga. Užkliuvo eiliavimas, nes trečiame ir paskutiniame ketureilyje yra nesirimuojančių eilučių, tačiau bendro įspūdžio tai labai nepakeitė.
Anonimas
Sukurta: 2012-04-26 14:47:50
dykaduonystės apaštalas
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2012-04-26 13:37:56
Pabaiga - šauni, nuleidžianti ant žemės...
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-04-26 10:12:04
Gražu