Nuo vaikystės į dangų žiūriu.
Tobulai vėjas valdo teptuką.
Akvarelė ryškiausių spalvų.
Kaip jam vaizdų nepritrūko?

Ir ko tik ten nemačiau —
Kareivėlių, meškiukų ir tankų.
Žvelgė rūstūs indėnų veidai.
Mariom plaukė piratų laivai.

Rūko dūmas pirmos cigaretės.
Valtele yrės meilė pirma.
Šviesiaplaukės, kasas išsipynę,
Nuogos prausėsi ryto rasa.

Aukštą pušį, suolelį baltą.
Sėdim dviese žili žili.
Ne namą — pilį didžiausią,
Ir aruodai pilni pilni.

Keitės metai, keitės vaizdai.
Vėl matau kareivėlius ir tankus.
Akvarelė pastelės spalvų.
O, aukščiausias, net balsą girdžiu:

Kur dingai?
Vaikai parvažiavo — pasitik,
Piemenie debesų...