Jis irgi matė sniegą,
Žino, kas yra lietus.
Man daugiau nereikia nieko.
Be jo medaus skonis kartus.
Aš jo nemačiau gal 100 metų,
Negirdėjau jo balso sutemoj.
Kai mano širdis jį surado,
Tejaučiu tik druskos skonį burnoj.
Aš norėčiau vėl jį išvysti,
Nors jį pamačius linksta kojos.
Man vaidenasi jo akių blyksniai.
Aš jo nematysiu. Net nesvajoju.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-04-23 16:16:09
Jei nebūtų svajojimo, nebūtų ir teksto. Tai prieštara sau. Kitas prieštaravimui artimas susidūrimas - skonis.Kas ten buvo: kartus medus ar druska?. Kaip tokiam trumpam tekstui pernelyg daug painiavos. Gal reikėjo dar kiek pasikankinti, o tada rasti originalesnių išraiškos priemonių? Savo jausmų nereikia bijoti. Sėkmės!