Jis irgi matė sniegą,
Žino, kas yra lietus.
Man daugiau nereikia nieko.
Be jo medaus skonis kartus.

Aš jo nemačiau gal 100 metų,
Negirdėjau jo balso sutemoj.
Kai mano širdis jį surado,
Tejaučiu tik druskos skonį burnoj.

Aš norėčiau vėl jį išvysti,
Nors jį pamačius linksta kojos.
Man vaidenasi jo akių blyksniai.
Aš jo nematysiu. Net nesvajoju.