Kas Tu?
Žinosi.
Bet dabar
Užtenka įsiminti, kad rašau tik Tau.
Gal tu pavasaris.
Gal neatslūgusi žiema,
Kurios ledų net vasara netirpdo.
Gal paukštis, lesantis iš mano delno —
Bebaimis, giedantis, narsus,  
Nes dar nežino, kad esu žmogus.
Ir gera man tokiam,
Dar neatėjusiam į pažinimo būtį,
Rašyti laiškus Tau
Ir nekalbėti, kam rašau...
Gal vėjui, apkabinusiam už tuos,
Kuriuos mylėjau ir nepamiršau,
Gal tai akimirkai,
Kai pirmą kartą supratau:
Dar vis, kol rašalas ant popieriaus,
Ar norite, ar ne, tačiau Esu,
O jam išblukus — irgi Niekas...
Rašykite iš naujo, kaip rašiau ir aš —
Mane iškentęs,
Iškentės ir tuos, kas po manęs.

Na, o kol kas  
Užtenka įsiminti,
Kad rašau tik TAU.
Kantrybės popieriaus linkiu...