Santrauka:
Įtakota spilgutės eilėraščio „ Per vėlai“
Sakai, kad jau vėlu – suskilo rytdiena
Ir nieks nesuklijuos pabirusias šukes.
Dažai paletėj džiūva, blunka mėlyna,
Kuria piešei beribį dangų. Tuoj užges
Išbalintos palaukės plukėm. Sutemos
Uždaro vėl vartus – sudriskę karpiniai.
Ir lesa ilgesį iš rankų būsimas
Delčios šnabždėjimas, sukeldamas nūnai
Atodūsius nublukusiam rožančiuje –
Suvirpinęs sopėjimą ir vėl delnais,
Kurie lyg senas varpas sielą pančioja,
Apgaubia juodą sutemą, bet taip naiviai
Vėl stengiasi pakilti ir vėluodamas,
Sutraukia lino pančius siūlo mezginių.
Jau švinta. Melsvo ryto naujos tolumos
Man skambčioja. Vis dar tave tebegirdžiu...
spika
2012-04-20 11:54:50
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-04-23 11:11:37
Tikrai, labai vaizdingai ir gražiai
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-04-21 18:12:01
Gražiai išbalintos palaukės, delčios šnabždėjimas ir melsvo ryto tolumos.
Ir kas besuklijuos pabirusias šukes? :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-04-20 23:18:03
Labai labai vaizdingai.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-04-20 20:13:31
Žaidžiama forma (anžambemanas, atviros strofos). Patinka man tai, nes pagyvina tekstą, padaro įdomesnį :) kalbama gan įprastais įvaizdžiais, bet įsuka skaitytoją.
Vartotojas (-a): Fillete
Sukurta: 2012-04-20 17:23:12
...svajingai...:)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-04-20 13:55:12
Puikus kūrinys, kokių jau reta susitikti.
Kaip senobinis lino audinys.
Kaip trauklapio tvarstis.
Nuoširdus ačiū!