Per naktį nemigo, vėjui plaukus šukavo
Žaliaplaukė palaukės pušis,
O bastūnas dainavo, ligi ryto dainavo,
Vis žadėjo, kad jos nepaliks.
Nesilaikė jis žodžio, nubėgo per lauką,
Pašiaušdamas smilgų viršūnes sausas.
Pušelė mojavo, sugrįžt atgal šaukė,
Bet kas beišgirs suviliotąją, kas?
Ir vėl vienuma, klykia grįžtantys paukščiai,
Nors lizdų ant šakų čia nekraus.
Daug toliau jų gimtinė, namai savi laukia
Raiste, kuo toliau nuo žmogaus.
Palaukės pušis.
Nelepino laikas, nuo metų sulinko,
Tik žalia, kaip jaunystėj žalia.
Tyli smilgų pulkeliai, sustoję aplinkui,
Po mama — po laukų pušele.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-04-21 10:02:20
Labai žaisminga eilėraščio pradžia... :) Kvepia pavasariniu džiaugsmu...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-04-20 14:53:30
...bandau perprasti eilėdaros keitimą paskutinėje strofoje. Suspaudus, sakykime, didaktikos atspalvį, galima būtų pasidžiaugti ir sonetu. Bet čia tik skaičiusiojo pamąstymas raštu!
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-04-18 08:21:54
Jausmingai, vaizdingai.
Vartotojas (-a): tyluma
Sukurta: 2012-04-17 21:23:19
"Palaukės pušis.
Nelepino laikas, nuo metų sulinko,
Tik žalia, kaip jaunystėj žalia." ...
*
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2012-04-17 17:14:09
Įkėliau ir paveikslėlį "Palaukės pušis".
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-04-17 17:06:39
Kaip dainingai plaukia. Čia galima "perdirbt" į dainą. Labai gražu.