Nebemeluokim,
Nesiveržkim grįžti.
Vidiniuos labirintuos
Lobių nebėra.
Nebėr sekretų,
Saugotų vaikystėj
Nei paukščių
Ar lėlių kapų.
Suiro žemėje
Saldainių popierėliai,
Kaleidoskopuos trupa
Lydosi stiklai
Ir Hoffmano mechaniniam name
Sustingusios numiršta lėlės —
Vaikai krumpliaračius ištraukę
Jas valdyt užmiršo. Nenorėjo
Gražiam namelyje
Gyvent (pažaist)
Pažaist, kai žeidžia
Išardytos schemos,
Kai smaugia siūlai iš
Lėlių plaukų...
Todėl tylėkime
Sustingę benamystėj —
Sudužusiam lange
Nežaidusių vaikų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-04-27 10:23:31
tik mintimis - mintimis - mintimis ...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-04-27 09:16:44
... kai žeidžia
Išardytos schemos,
Kai smaugia siūlai iš
Lėlių plaukų... /
Sudužusiam lange
Nežaidusių vaikų
Jautriai atsiveria į pabaigą. Kai išsisklaido vaikystės idilė, išgyvenant dėl kitų... Žavi tokia altruistinė idėja pirmiausiai.
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-04-24 13:46:10
Daug įdomių ir virpulingų vietų
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2012-04-23 10:26:00
Deja, sugrįžti negalime...Prasmingas
Anonimas
Sukurta: 2012-04-18 16:56:39
Žodžių daug ir prasmingų, bet išpildymas padrikas, nenuoseklus... atleiskit, jei kiek į bambalinį panašus...
Vartotojas (-a): sizoidinis berniukas
Sukurta: 2012-04-18 02:08:58
šįkart tematyti neprofesionali eilėraščio pabaiga.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2012-04-17 10:29:42
Gera tema - išaugom...O grįžti norėtųs...
Prasmingi žodžiai.