Nebemeluokim,
Nesiveržkim grįžti.
Vidiniuos labirintuos
Lobių nebėra.

Nebėr sekretų,
Saugotų vaikystėj
Nei paukščių
Ar lėlių kapų.

Suiro žemėje
Saldainių popierėliai,
Kaleidoskopuos trupa
Lydosi stiklai

Ir Hoffmano mechaniniam name
Sustingusios numiršta lėlės —
Vaikai krumpliaračius ištraukę
Jas valdyt užmiršo. Nenorėjo
Gražiam namelyje
Gyvent (pažaist)

Pažaist, kai žeidžia
Išardytos schemos,
Kai smaugia siūlai iš
Lėlių plaukų...

Todėl tylėkime
Sustingę benamystėj —
Sudužusiam lange
Nežaidusių vaikų.